raketa

raketa statusas T sritis apsauga nuo naikinimo priemonių apibrėžtis Bepilotis skriejimo aparatas, varomas reaktyvinės traukos, kurią sudaro ↑ raketinis variklis. Pagrindinės dalys: korpusas, vienas ar keli reaktyviniai varikliai, valdymo sistema (valdomosiose raketose), kuro talpyklos, naudingasis krūvis (kovinė dalis, kosminis aparatas ir kt.). Pagrindines energetines ir eksploatavimo charakteristikas lemia variklio tipas ir kuro rūšis. Praktiškai visos šiuolaikinės raketos turi raketinius arba oro reaktyvinius variklius. Dažnai įtaisomi kietojo kuro leidimo varikliai, kurie atlikę savo darbą numetami. Raketos skirstomos pagal paskirtį (strateginės ir taktinės); skriejimo nuotolį (mažo nuotolio, arba taktinės – iki 1000 km, vidutinio nuotolio – 1000–5500 km, tarpžemyninės, arba strateginės – daugiau nei 5500 km); kovinės dalies tipą (branduolinės, cheminės, biologinės, įprastinės, padegamosios ir kt.); variklio tipą; pakopų skaičių (vienpakopės ir daugiapakopės); valdomumą (valdomosios ir nevaldomosios); trajektorijos pobūdį (balistinės, zenitinės, sparnuotosios); leidimo ir taikinio vietą bei kt. Pagal leidimo ir taikinio vietą raketos skirstomos į klases: „žemė–žemė“, „žemė–oras“, „žemė–laivas“, „oras–oras“, „oras–žemė“, „oras–laivas“, „laivas–laivas“, „laivas–žemė“, „laivas–oras“. Daugiausia naudojamos „žemė–žemė“ klasės raketos, kurios priklauso prie ↑ raketų antžeminio komplekso raketų. „Žemė–oras“ raketos yra pagrindinis priešlėktuvinis ginklas. „Oras–oras“, „oras–žemė“ ir „oras–laivas“ klasių raketos yra aviacijos raketos. „Laivas–žemė“ klasės raketos dažniausiai yra balistinės ir sparnuotosios raketos. atitikmenys: angl. missile; rocket rus. ракета ryšiai: dar žiūrėk – raketinis variklis dar žiūrėk – raketos galvutė dar žiūrėk – raketos kovinė dalis dar žiūrėk – raketos pakopa dar žiūrėk – raketų antžeminis kompleksas